Lietuva ketina nustatyti nuolatinę 40 tūkst. metinę kvotą trečiųjų šalių darbuotojams. Tokia pat ji buvo ir pernai.
Įsidarbinti norėsiantys užsieniečiai privalėtų turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokioms Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms: už balsavo 100 parlamentarų, prieš nebuvo, o susilaikė trys. Galutinai dėl pataisų bus balsuojama kitą dieną.
Kvota, kuri negali viršyti 1,4 proc. Valstybės duomenų agentūros praėjusių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus, nustatoma atsižvelgiant į Lietuvos institucijų pajėgumus išduoti leidimus gyventi bei kontroliuoti čia įdarbinamus užsieniečius.
2023 metais išnaudojus nustatytą kvotą, ji buvo padidinta iki 40,25 tūkst., tačiau visa ji nebuvo panaudota.
Pataisos numato, kad pasiekus kvotą neribotai darbuotojai galėtų atvykti tik išimtiniais atvejais: kai darbdavys pateiks pažadą apie numatomą mokėti ne mažesnį kaip 2415,6 euro užmokestį (1,2 šalies vidutinio uždarbio prieš mokesčius), jei žmogus ketina dirbti pagal aukštą pridėtinę vertę kuriančią profesiją, jei tokio darbuotojo trūksta ir jam būtų mokama maždaug 2013 eurų (1 vidutinio užmokesčio) alga.
Nuo 2026-ųjų šakos kolektyvinės sutarties šalys galėtų vieną kartą per metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti papildomą kvotą – iki 20 proc. darbuotojų – sutarties narių.
Leidimą dirbti užsieniečiui planuojama išduoti iki vienų metų, nurodant darbą ir darbdavį arba įmonę, į kurią užsienietis yra komandiruojamas laikinai dirbti.
Ribojimai dirbti Lietuvoje ir toliau nebus taikomi Europos Sąjungos valstybių, JAV, Japonijos, Australijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams, taip pat aukštos kvalifikacijos specialistams (blue card turėtojams), studijas ar profesinį mokymą Lietuvoje baigusiems užsieniečiams.
Leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintiems laikinosios apsaugos turėtojams (pavyzdžiui, ukrainiečiams) ar dėl humanitarinių priežasčių Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams (kai kuriems baltarusiams ar rusams) taip pat nebūtų ribojimų įsidarbinti.
Pakeitimais taip pat numatoma griežtinti reikalavimus įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, ir jų įdarbinimo sąlygos, numatoma darbdaviams atsakomybę už įsipareigojimo užsieniečiui mokėti atitinkamo dydžio darbo užmokestį nesilaikymą,
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.